Sukčiavimo tema santykiuose visada sukelia karštas diskusijas. Vieni mano, kad neištikimybė griauna šeimas, kiti tvirtina, kad tai gali tapti savotišku santuokos stiprinimo katalizatoriumi. Kas tiesa, o kas mitas? Panagrinėkime skirtingus požiūrius į šį sudėtingą klausimą.

„Sąžiningo žaidimo“ idėjos šalininkai teigia, kad sukčiavimas šiuolaikiniame pasaulyje nebėra išdavystė, o būdas gauti trūkstamas emocijas ir pojūčius, nesugriaunant šeimos ryšių. Pavyzdžiui, sociologijos profesorė Katherine Hakim savo knygoje aprašo reiškinį, kai susituokę žmonės sąmoningai ieško partnerių paraleliniams santykiams. Jos nuomone, Prancūzijoje, kur neištikimybė yra tolerantiškesnė, šeimos yra stipresnės nei šalyse, kuriose svetimavimas laikomas tabu.

Kita vertus, psichologai perspėja, kad sukčiavimas, net ir paslėptas, yra elementaraus pasitikėjimo tarp partnerių pažeidimas. Jei pora iš pradžių nesutarė dėl atvirų santykių galimybės, neištikimybė tampa išdavyste, galinčia rimtai pakenkti abiejų sutuoktinių psichikai. Dauguma skyrybų atvejų, kaip pastebi specialistai, yra susiję būtent su neištikimybės atradimu.

Įdomus faktas: šalyse, kuriose neištikimybė suvokiama kaip norma, skyrybų procentas iš tiesų yra mažesnis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje – apie 38 proc., tuo tarpu JAV ir Didžiojoje Britanijoje išsiskiria kas antra pora. Tačiau konservatyvesnėse šalyse, tokiose kaip Italija ir Ispanija, šis skaičius dar mažesnis – apie 10-15 proc. Galbūt čia ne tiek tolerancija, kiek kultūrinės ir religinės ypatybės.

Kai kurie tyrinėtojai mano, kad sukčiavimas gali būti savotiška santykių „streso terapija“. Jei partneriai pasiruošę atviram pokalbiui, neištikimybės prisipažinimas ir vėlesnis atleidimas gali juos suartinti, padėti įveikti krizę. Tačiau svarbu atminti, kad ne visos poros gali susidoroti su tokiu išbandymu. Daugeliui išdavystė išlieka neatleistinu smūgiu.

Visgi, kad ir kaip visuomenė žiūrėtų į šį reiškinį, svarbu suprasti: kiekvienas atvejis yra unikalus. Jei pora nusprendžia kovoti už savo santykius, pasitikėjimas turi būti atkurtas palaipsniui, atvirai aptariant vienas kito jausmus ir lūkesčius. Galiausiai, raktas į darnius santykius slypi ne neištikimybėje ar jos stoka, o nuoširdumas, abipusė pagarba ir noras eiti į kompromisus.