Pastaraisiais metais psichologai vis dažniau kalba apie nuolatinio bendravimo su vaiku poreikį, bendro žaidimo svarbą ir aktyvų tėvų dalyvavimą kūdikio vystymesi. Tačiau ne mažiau svarbus dalykas, kuris dažnai pamirštamas, yra laikas, kai vaikas paliekamas vienas. Šis laikas ne tik nekenksmingas, bet ir būtinas tinkamam vaiko vystymuisi, nes padeda jam ugdyti savarankiškumą ir išmokti susidoroti su vienatve.

Kai mano dukrai buvo tik šeši mėnesiai, ji mielai žaidė su savo kojytėmis, atidžiai jas apžiūrinėjo ir judino. Iš pradžių bandžiau ją atitraukti siūlydamas barškučius, manydamas, kad jai tikriausiai nuobodu, bet ji ryžtingai atmetė mano bandymus. Kaip mama, aš taip pat esu žmogus, kuris vertina asmeninę erdvę ir laiką vienatvei, bet ne iš karto supratau, kad vaikui taip pat reikia laiko savarankiškai veiklai.

Savarankiškas žaidimas yra ne tik vaiko užgaida, bet ir svarbus jo raidos elementas. Kai vaikas leidžia laiką vienas, jis išmoksta būti savarankiškas, lavina vaizduotę ir kūrybiškumą. Ateityje tokie vaikai rečiau sakys, kad jiems nuobodu, ir dažniau rodys iniciatyvą. Jei vaikas nuolat yra atidžiai prižiūrimas tėvų ir neturi galimybės pabūti vienas, tai gali lemti tai, kad jis tampa priklausomas nuo kitų, praranda gebėjimą savarankiškai spręsti problemas.

Svarbu nepamiršti, kad laikas, praleistas vienumoje, neturėtų būti per ilgas. Žinoma, vaiko negalima palikti vieno ilgam laikui, tačiau tėvai neturėtų jaustis kalti, kad leidžia savo vaikui žaisti be nuolatinio dalyvavimo. Šį laiką galima skirti savo reikalams atlikti, tuo pačiu metu būnant arti savo vaiko. Pavyzdžiui, galite įdėti savo kūdikį į žaidimų aikštelę, apsupti jį žaislais ir ramiai atlikti namų ruošos darbus.

Nuo pirmųjų gyvenimo metų vaikai pradeda domėtis juos supančiu pasauliu, daugelis jų gali žaisti savarankiškai. Kai kūdikis išmoks sėdėti, ropoti ar vaikščioti, jam bus daug lengviau savarankiškai atlikti įvairius veiksmus, nes jis galės rasti ką nors įdomaus sau – nuo ​​​​sukio ventiliatoriaus stebėjimo iki savo rankų ir žaislų tyrinėjimo.

Žinoma, saugumas tokiose rungtynėse yra nepaprastai svarbus. Įsitikinkite, kad kambarys, kuriame yra vaikas, yra saugus: nėra jokių aštrių daiktų ar smulkių detalių, kurios galėtų būti pavojingos. Bet net jei jūsų vaikas žaidžia tame pačiame kambaryje su jumis, jis vis tiek gali daryti tai, ką nori, nereikalaudamas nuolatinio dėmesio. Tai padeda ugdyti jo savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.

Leiskite savo vaikui būti savarankiškam ir pamatysite, kaip jis lavins savo kūrybinius gebėjimus. Žaidimas vienam yra svarbus žingsnis padedant vaikui įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti linksmintis savarankiškai. Laikui bėgant, galite ilginti šių laikotarpių trukmę ir netgi galite maloniai nustebti, kiek daug įdomios veiklos jūsų kūdikis ras sau, jei jis nebus nuolat blaškomas.