Pedikuliozė yra seniai žinoma parazitinė liga, kurią sukelia utėlės ir kuri vis dar yra aktuali problema, ypač tarp vaikų. Galvos pedikuliozė, nors ją dažnai lydi mitai ir stigmatizacija, plinta visai ne dėl higienos stokos, o per kontaktą tarp žmonių, ypač vaikų kolektyvuose. Todėl moksleiviai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai dėl aktyvaus bendravimo ir žaidimų yra imliausi šiai ligai.

Vaikų pedikuliozės simptomai gali būti galvos niežulys ir neramus elgesys, ypač vakare. Tačiau norint pedikuliozę nustatyti ankstyvoje stadijoje, būtina apžiūrėti galvos odą, ypatingą dėmesį skiriant momeninei ir pakaušio sritims, kur utėlės deda kiaušinėlius, vadinamus gniutais. Rekomenduojama tikrinti kas 5-7 dienas naudojant specialias šukas.

Pedikuliozė nėra sunki liga, tačiau laiku negydoma ji gali sukelti įvairių komplikacijų, įskaitant antrines bakterines infekcijas, kaklo limfmazgių padidėjimą ir alergines reakcijas. Todėl svarbu pradėti gydymą kuo anksčiau.

Pedikuliozės gydymui turėtų būti naudojamos specializuotos pedikulicidinės priemonės, vengiant liaudiškų metodų, tokių kaip actas, spanguolių sultys ar parafinas, kurie gali būti pavojingi ir neveiksmingi.

Šiuolaikinės pedikulicidinės priemonės, kurių sudėtyje yra insekticidų arba eterinių ir silikoninių aliejų (dimetikonų), pasirodė esančios veiksmingiausios ir saugiausios vyresniems nei trejų metų vaikams. Jie veikia fiziškai, sutrikdydami utėlių kvėpavimą ir vandens apykaitą, ir neskatina parazitų atsparumo išsivystymo.

Be gydymo, svarbu tinkamai šviesti vaiką apie pedikuliozę, vengti baimės ir stigmatizacijos. Vaikams reikėtų paaiškinti, kad utėlėmis gali užsikrėsti bet kas, ir papasakoti apie gydymo procesą. Psichologinė tėvų, mokytojų ir sveikatos priežiūros darbuotojų parama taip pat padeda vaikams jaustis labiau pasitikinčiais savimi ir pasiruošti galimoms situacijoms mokykloje.

Pedikuliozė tebėra problema, tačiau taikant tinkamą požiūrį ir teikiant tinkamą informaciją, jos galima išvengti, o vaikams galima padėti susidoroti su ja be baimės ir stigmos.