Šiuolaikiniai epigenetikos tyrimai patvirtina, kad ankstesnių kartų gyvenimo būdas ir mityba daro didelę įtaką palikuonių sveikatai. Šis ryšys, pagrįstas dinamiška genų raida, pabrėžia tinkamos mitybos svarbą ne tik vaikų, bet ir anūkų ateičiai.

Amerikiečių mokslininkai iš Djuko universiteto atliko eksperimentą su pelių embrionais. Klonuoti embrionai buvo persodinti dviem skirtingoms patelėms, kurios buvo maitinamos skirtinga mityba. Nepaisant identiškų genų, gimę jaunikliai skyrėsi kailio spalva, svoriu ir net polinkiu į lėtines ligas. Šie skirtumai buvo tiesiogiai susiję su palikuonių nešiojančių patelių mityba.

Ispanijos kolegos, vadovaujami daktaro Jimenez-Chillarón, gilinosi į šią problemą. Jų tyrimai parodė, kad per gausus pelių patinų maitinimas ne tik sukėlė jų pačių medžiagų apykaitos sutrikimus, bet ir perdavė šiuos sutrikimus palikuonims. Net jei palikuonys maitinosi normaliai, jiems vis tiek išsivystė nutukimas, atsparumas insulinui ir medžiagų apykaitos sutrikimai.

Klausimas, kaip šie simptomai išlieka nepaisant embrioninių ląstelių atsinaujinimo, iš dalies paaiškėjo atlikus tolesnius tyrimus. JAV ir Lenkijos mokslininkai įrodė, kad maistinės medžiagos turi įtakos chromatinui - medžiagai, iš kurios formuojasi chromosomos. Pavyzdžiui, cholino, folio rūgšties, omega-3, vitamino B12 ir betaino vartojimas skatina teigiamus DNR pokyčius. Tai galėtų būti pagrindas užauginti sveikesnius ir atsparesnius ligoms palikuonis.

Įdomu tai, kad eksperimentai su nematodais parodė, jog epigenetiniai pokyčiai išlieka per tris kartas. Tai patvirtina, kad protėvių mityba turi ilgalaikį poveikį būsimų kartų sveikatai.

Vadinasi, rūpinimasis mityba šiandien ne tik prisideda prie savo sveikatos, bet ir paruošia tvirtą pagrindą ilgam ir klestinčiam ateities kartų gyvenimui. Paprastas dėmesys mitybai tampa galinga priemone kuriant sveiką palikimą.