Fizinis aktyvumas yra ne tik naudingas sveikatai palaikyti, bet ir veiksmingas būdas kontroliuoti apetitą. Remiantis Brigham Young universiteto atliktais tyrimais, reguliari mankšta gali žymiai pakeisti jūsų suvokimą apie maistą ir sumažinti norą užkandžiauti.

Vieno eksperimento metu mokslininkai ištyrė 35 moterų, iš kurių 18 buvo normalaus svorio, o 17 buvo nutukusios, motyvaciją valgyti. Eksperimento dalyviai išgyveno dvi fazes – vieną po fizinio krūvio, kitą po ilgo neveiklumo. Tyrimo metu buvo naudojama elektroencefalografija, siekiant išmatuoti smegenų veiklą, reaguojant į maisto vaizdus.

Rezultatai parodė, kad po lengvo bėgiojimo moterys žymiai mažiau reagavo į maisto vaizdus. Tai rodo, kad fizinis aktyvumas mažina apetitą, o reguliariai sportuojantys žmonės rečiau pasiduoda pagundai užkandžiauti. Svarbus momentas buvo tai, kad dienos metu dalyviai nesistengė kompensuoti persivalgius sudegintų kalorijų.

Specialistai tokį poveikį aiškina tuo, kad fizinis aktyvumas padeda sumažinti neuropeptidų ir leptino koncentraciją smegenyse – medžiagų, kurios tiesiogiai susijusios su alkio jausmu. Po fizinio krūvio šių hormonų lygis sumažėja, o tai padeda sumažinti norą valgyti.

Tačiau padidėjęs apetitas ne visada yra fiziologinio maisto poreikio rezultatas. Dažnai žmogus valgo ne iš alkio, o norėdamas susidoroti su stresu. Fiziniai pratimai padeda susitvarkyti su emocijomis, nes skatina adrenalino išsiskyrimą, kuris slopina stresą ir mažina norą „suvalgyti“ nemalonius jausmus.

Be to, fizinis aktyvumas turi įtakos virškinamojo trakto būklei. Kai kūno raumenys yra įsitempę, jie sukuria pilnumo jausmą, kuris taip pat padeda sumažinti apetitą. Tai dar viena priežastis įtraukti sportą į savo kasdienį gyvenimą ne tik norint palaikyti fizinį pasirengimą, bet ir kontroliuoti suvartojamo maisto kiekį.

Taigi reguliari mankšta tampa ne tik sveikatos palaikymo priemone, bet ir galinga apetito reguliavimo bei persivalgymo prevencijos priemone.