Atskira mityba – tai teorija, kuri patraukia dėmesį ir dalija nuomonę į dvi stovyklas: šalininkus ir priešininkus. Nepaisant populiarumo tarp sveikos gyvensenos siekiančių žmonių, jis sukelia daug ginčų. Kyla klausimas, kodėl mūsų organizmas kenčia nuo maisto pertekliaus, nepaisant jo kokybės, ir kaip maisto suderinamumo taisyklių laikymasis gali paveikti maistinių medžiagų įsisavinimą.

Panašu, kad vaikystėje mėgstami sumuštiniai ar bulvės su mėsa – klasikinė sveika mityba. Tačiau atskiri mitybos teiginiai, kad tokie produktų deriniai gali būti ne tik nesuderinami, bet ir pavojingi organizmui. Problema ta, kad skirtingiems maisto produktams virškinti reikalingos skirtingos virškinimo sultys ir fermentai. Sumaišius maisto produktus viename valgyje, virškinimas tampa sudėtingesnis ir reikalaujantis daug energijos, todėl gali sutrikti virškinamojo trakto veikla, atsirasti rūgimo ir puvimo procesai.

Praktikoje atskiros mitybos šalininkai siūlo laikytis monodietų, kai kiekviena savaitės diena yra skirta tam tikram maistui: mėsai, žuviai, daržovėms ir vaisiams. Tai, jų nuomone, padeda pagerinti virškinimo sistemos veiklą, padeda atsikratyti papildomų kilogramų ir apskritai pagerinti savijautą. Tačiau daugelis ekspertų perspėja, kad ilgalaikis tokių apribojimų laikymasis gali sukelti nenuspėjamų pasekmių, įskaitant medžiagų apykaitos sutrikimus.

Vienas žinomiausių atskiros mitybos šalininkų buvo daktaras Williamas Hay'us, sukūręs sistemą, pagal kurią baltymus, angliavandenius ir riebalus reikia vartoti saikingai, o tarp valgymų turi būti 4-5 valandų pertrauka. Jis taip pat patarė valgyti daugiau daržovių ir vaisių, vengti jų derinti su rūgštiniu maistu ar baltymais. Tai leidžia išlaikyti pusiausvyrą organizme neperkraunant jo virškinimo mechanizmų.

Kita požiūrių grupė apima Howardo Sheltono teoriją, kuri įveda griežtus produktų derinimo apribojimus. Jo nuomone, vaisius griežtai draudžiama derinti su kitu maistu, riebalus su baltymais, o angliavandenius – su rūgštiniu maistu. Shelton taip pat kategoriškai uždraudė maišyti koncentruotus baltymus su angliavandeniais ir pieną su kuo nors kitu. Šios taisyklės atrodo griežtos, tačiau, anot šios sistemos šalininkų, padeda normalizuoti medžiagų apykaitą ir pagerinti bendrą savijautą.

Idealiu atveju kasdienis atskiras maisto meniu galėtų atrodyti taip: pusryčiams – vaisiai arba varškė, pietums – daržovių sriuba su mėsa ar žuvimi be angliavandenių garnyro, o vakarienei – lengvi angliavandeniai, tokie kaip makaronai ir sūris arba saldūs vaisiai. Svarbiausia yra laikytis principo „vienas valgis - vienos rūšies maistas“, kad nebūtų perkrautas kūnas.

Atskiro valgymo nauda akivaizdi daugeliui, tačiau svarbu atminti, kad jokia dieta netinka visiems. Geriausia pasikonsultuoti su gydytoju ar mitybos specialistu, kad pasirinktumėte tinkamą mitybą, kuri būtų ne tik sveika, bet ir lengvai priimta jūsų organizmo.